„нa вкус и цвет друзей нет“ – „Skoniui ir spalvai draugų nėra“ – sako rusų liaudies patarlė

Apie spalvų poveikį vartotojui parašyta šimtai knygų ir straipsnių. Dauguma autorių siekia apibendrinti: raudona – tonizuoja, skatina veikti; žalia – ramina; mėlyna – skatina pasitikėti…ir t.t. Iš kitos pusės, dalis vartotojų elgsenos ekspertų teigia, kad raudoni mygtukai sukelia vartotojui pavojaus jausmą, todėl verta rinktis kitą spalvą…Tuo tarpu raudonus mygtukus naudoja hotjar.com platforma, kuriuos tikrai neturėtume įtarti vartotojo įpročių įgnoravimu.

Savo praktikoje teko susidurti su vartotojais, kuriuos tiesiog nervino žalia spalva arba rožinė. Paradoksas, nes rožinės nekentė vartotojas išoriškai panašus į „Barbę“.

Man visad nuostabą ir abejones kėlė metų spalvos rinkimai. Pavyzdžiui: Panteone Color of the Year 2018

 

Trumpai tariant – visiška painiava

Tam tikrą aiškumą į vartotojų reakciją į spalvas suteikė balso spektro testas: VoiceBio.

Atlikus testą paaiškėjo, kad mano savijauta pagerės, jei žiūrėsiu į raudoną spalvą, o rengtis turėčiau mėlynai. Buvo įdomu pastebėti, kad bene 80 % drabužių, kuriuos nešioju yra melsvos spalvos, t.y. intuityviai pasirenku mėlyną spektrą. Ir intuityviai renkuosi daiktus, kurie turi raudoną akcentą.

Galima padaryti išvadą, kad pagrindinis faktorius, renkantis dominuojančią reklamos spalvą, yra psichofizinė tikslinės auditorijos sveikata. Tačiau kaip ją sužinoti?

Pirmajame etape galime pasinaudoti esamais skirtingų lyčių, amžiaus, socialinių grupių sveikatos tyrimais. Žengiant kitą žingsnį, galime padaryti išvadą, kad yra būtina atlikti reklamos skirtingomis spalvomis A/B/C testavimą. Manau, šios įžvalgos ypač galėtų ir turėtų pasitarnauti pakuočių dizaineriams. Pavyzdžiui, vaistų ar papildų pakuotės spalvos gali turėti esminį poveikį pardavimams.

Žinoma, šiems teiginiams pagrįsti būtinas išsamesnis tyrimas.