Tenka bendrauti su įmonių vadovais, verslininkais, specialistais, kurie žvelgia į rinkodarą, kaip į plastiko pakuotę: Turiniui – taip, Pakuotei – ne! Jie įsitikinę, kad gerą produktą ar paslaugą galima parduoti be „įpakavimo“. Nors vartotojų visuomenėje realios alternatyvos plastiko tarai nėra ir rinka sparčiai auga, kova prieš plastmasę yra tapusi gero tono ženklu.

Formuojant negatyvias nuostatas apie marketingą daug pasitarnavo tiesioginio ar virusinio marketingo specialistai. Brukdami visais įmanomais būdais menkavertes paslaugas ar turinį, apgaulingai manipuliuodami nuomone (neuromarketingas), jie privertė visuomenę nusivilti marketingu aplamai.

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie tai, kad esminis marketingo uždavinys – padėti verslui sukurti produktą ar paslaugą, kuriai nebereikėtų rinkodaros. Deja, tenka pripažinti sėkmės pavyzdžių sutinkame gana retai.

Kur aukso vidurys?

Visi žinome, kad sveiko žmogaus temperatūra – 36.6°C. Sunerimstame, jei temperatūra krenta žemiau šios ribos arba žymiai pakyla virš. Sakome, kad žmogus susirgo. O kaip marketinge? – Ogi labai panašiai. Dalis įmonių yra sveikos, t.y. marketingo veikla atitinka įmonės pajėgumus ir resursus.  Dalies įmonių marketingo temperatūra yra nukritus iki pavojingos ribos, tačiau vadovai atsisako gerti vaistų ir vis tikisi stebūklų. Jie neretai tampa „fakemarketing“ specialistų aukomis, nes pastarieji pažada greitą (geriausiu atveju trumpalaikį) rezultatą. Žinoma yra įmonių, kurios visas problemas siekia išpręsti pasitelkę rinkodaros priemones ir „karsčiuoja“, neefektyviai švaistydamos rinkodaros biudžetą. Užuot siekę kruopščiai išmatuoti marketingo veiksmų efektyvumą, vadovai džiaugiasi draugų, kolegų pagyrimais bei konkurentų įniršiu.

Kur aukso vidurys? Optimalus marketingo pastangų intensyvumas priklauso nuo verslo srities, paslaugų ar prekių išskirtinumo, konkurencijos rinkoje ir kitų faktorių. Kaip ir daugelis kitų dalykų, marketingo poreikis yra pasiskirstęs pagal Gauso kreivę.

Pavyzdžiui, samdomas žudikas. Vargu ar rasime samdomų žudikų reklamą internete. Ypač su klientų atsiliepimais. Čia veikia vienas rinkodaros kanalas – „iš lūpų į lūpas“.

Kitas kraštutinumas – jogas, medituojantis Himalajų viršukalnėse. Jis, gal būt, sąmoningai vengia reklamos, tačiau žinia apie jį vis vien sklinda, o jei turi mokinių, tai mokiniai būtinai išleidžia Vakaruose knygą ir jis negali apsiginti nuo pasekėjų. Nebent žiemą, kai perėjas užpusto sniegas. Visos kitos sritys reikalauja daugiau mažiau rinkodaros pastangų. Jei paslauga nėra gyvybiškai būtina, o poreikis suformuotas rinkodaros priemonėmis – tuo daugiau marketingo pastangų ir kūrybingumo prireiks , kad išsiskirtumėte iš minios ir pacientas pasirinktų būtent Jus.

Sveikatos paslaugų ir medicinos srityje dažnai tenka susidurti su tokiomis klaidingomis nuostatomis:

  • Aukštos kvalifikacijos specialistams reklamos nereikia
  • Vienintelė efektyvi reklama – “iš lūpų į lūpas”
  • Yra būdų laimėti pacientus greitai ir pigiai. Rinkodara be biudžeto
  • Rinkodara – manipuliavimo pacientų nuomone menas
  • Medicinoje reikalingos žinios, o reklamoje pakanka sėkmės.