Viename KOG instituto renginyje buvo kalbama apie naują rinkodaros vadovo (CMO) vaidmenį šiuolaikinėje įmonėje. Pažymėta, kad daugelis rinkodaros vadovų (CMO’s) užsienyje yra valdybų nariai, tačiau vis viena juos atleidžia dvigubai dažniau nei kompanijų generalinius direktorius ar prezidentus (CEO). Lietuvoje situacija dar liūdnesnė: vos 3 rinkodaros vadovai dalyvauja kompanijų valdybų veikloje. Nors visi pripažįsta rinkodaros svarbą, tačiau rinkodaros vadovai tebėra posūnių ar podukrų vietoje. Kodėl? Egzituoja, mano nuomone, keletas priežąsčių.

Pirma. Lietuviai yra rimta ir konkreti tauta. Materialūs dalykai yra žymiai labiau vertinami. Tūlas verslininkas yra ramus išleidęs dešimtis ar šimtus tūkstančius eurų dulkančioms kampe staklėms, tačiau bemaž visuomet nepatenkintas rinkodaros kompanijos grąža. (Žinoma, reiktų, išskirti startuolius. Matyt, ne veltui SEO.LT pakeitė pavadinimą į Evolvery ir fokusuojasi į startuolius. ) Tenka pripažinti, kad lengvabūdišką nuomonę apie marketingą puoselėja ir rinkodaristai, kurie vengia tikslios atskaitomybės. Vaikiškas noras sulaukti aplodismentų pasisekus ir išvengti kritikos nepavykus silpnina marketingo vadovo ir marketingo pozicijas įmonėje aplamai.

Antra. Fakemarketing. Tebėra gaji nuostata, kad marketingas – visų pirma, manipuliavimo klientų nuomone menas.  Šią nuomonę sutvirtina dažnas marketingo „specialistas“, deklaruojantis marketingo visagalybės įvaizdį. Kiek ponui reikia? – x2 kartus? x10 kartų? x100 kartų padidinti Jūsų pelną ar apyvartą? – klausia tūlas „specialistas“ kliento. Išties dalis „specialistų“ yra puikiai įvaldę manipuliavimo meną ir jiems vis sekasi rasti naujų klientų.

Ar prisimenate pasaką, kurioje kareivis iš kirvio košę virė? Šią istoriją galima būtų papasakoti kiek kitaip. Taupus ir godus verslininkas patiki sukčiumi, kad jis vienintelis žino stebuklingą „marketingo formulę“. Jis gali padėti aplenkti konkurentus ir pasiekti stulbinančių rezultatų išleidus vos kelis ar kelioliką „sidabrinių“. Garantuotai.

Jūs paklausite, o kas įvyks toliau, kai taps akivaizdu, jog lūkesčiai neišsipildys, o garantijų išties nėra?  Vadovo savimeilė (EGO) trukdo prisipažinti suklydus, todėl dažniausiai priimamas spendimas skirti papildomai lėšų projektui. Taigi, galų gale pavyksta išvirti „marketingo košę“ ir visiems pavalgyti, tačiau žymiai didesniais kaštais, nei planuota. Šią marketingo zoną vadinu „fakemarketing“. Vertinu prieštaringai: edukuoja klientą, tačiau kenkia marketingo reputacijai.

P.S. SEB banko spartaus verslo programa skelbia: Te Jūsų verslas auga ne x2, o x10 kartų! Manau, tik respektabilus SEB banko vardas gelbėja šią antraštę.

Trečia.  Tiek medicinoje, tiek vadyboje holistinis požiūris vis dar žengia pirmuosius žingsnius. Dažniausiai gydymą skiriame pagal simptomus. Tačiau nepasieksite stabilių rezultatų, kol visi organai nebus sveiki ir neveiks darniai.  Marketingas – verslo širdis, ir jis turėtų inicijuoti pokyčius vadyboje ir kituose padaliniuose.

Todėl, pasak Andrius Grigorjevo, Be&Do partnerio, marketingo vadovas nuo pirmosios darbo dienos įmonėje privalo tvirtai ginti savo pozicijas, dalyvauti produktų kūrime ir, jei būtina, drąsiai kištis į kitų padalinių veiklą. O tam reikia ne vien kūrybingumo, bet ir logikos bei argumentų. Abu marketingo vadovo smegenų pusrutuliai turi veikti darniai.

Įtakingiausi pasaulyje marketingo vadovai (CMO’s) pagal Forbes